Małe dziewczynki chude i bez wiary, że piegi zniknął z policzków, nie zwracające niczyjej uwagi, chodzące po powiekach świata, podobne do tatusia albo do mamusi, szczerze tym przerażone, znad talerza, znad książki, sprzed lustra porywane bywają w Troi. W wielkich szatniach okamgnienia przeobrażają się w piękne Heleny. Wstępują po królewskich schodach w szumie podziwu i długiego trenu. Czują się lekkie. Wiedzą, że piękność to wypoczynek, że mowa sensu ust nabiera, a gesty rzeźbią się same w odniechceniu natchnionym. Twarzyczki ich warte oprawy posłów dumnie sterczą na szyjach godnych oblężenia. Bruneci z filmów, bracia koleżanek, nauczyciel rysunków, ach, polegną wszyscy. Małe dziewczynki z wieży uśmiechów patrzą na katastrofę. Małe dziewczynki ręce załamują w upadającym obłędzie obłudy. Małe dziewczynki na tle spustoszenia w diademie płonącego miasta z kolczykami lamentu powszechnego w uszach. Blade i bez jednej łzy. Syte widoku. Tryumfalne. Zasmucone tym tyko, że trzeba powrócić. Małe dziewczynki powracające. | Akimirka Trojoje Mažos mergaičiukės liesos ir be tikėjimo, kad spuogai išnyks nuo skruostų, neatkreipiančios niekieno dėmesio, vaištančios pasaulio akių vokais, panašios į tėvelį arba į mamytę, nuoširdžiai dėl to pasibaisėjusios, nuo lėkštės, nuo knygos, nuo prieš veidrodį būna pagrobiamos į Troją. Didžiosiose akimirksnio rūbinėse (pasikeičia) virsta gražiosiomis Elenomis. Įžengia karališkais laiptais triukšme susižavėjimo ir ilgo šleifo. Jaučiasi lengvos. Žino, kad grožis tai poilsis, kad kalbai lūpos prasmę įdeda o judesiai skulptūriški savaime, tiesiog iš netyčinio įkvėpimo. Veideliai jų verti būt pasiuntinių įrėminti išdidžiai kyšo ant kaklų, vertų apgulties. Brunetai iš filmų, draugių broliai, piešimo mokytojas, ak, visi jie kris. Mažos mergaičiukės iš šypsenų bokšto žvelgia į katastrofą. Mažos mergaičiukės rankeles užlaužia /...hm... čia nesu tikras, improvizuojam../ nuosmukio pamišime. Mažos mergaičiukės fone nuniokojimų, diademoje degančio miesto su auskariukais visuotinio verksmo ausyse. Pablyškusios ir be jokios ašarėlės. Vaizdo pasotintos. Triumfuojančios. Liūdinamos tik to, kad reikia sugrįžt. Mažos mergaičiukės, grįžtančios. |
komentarai
Šis blog'as beprasmiškas ir laikinas: kol mėginsiu skaityti Šymborskos eilėraščius, po vieną per dieną, kasdien arba tik tada, kai prisiminsiu, kad šiandien dar neskaičiau Šymborskos.
/eilėraščius skaitymui imu iš čia /
/kodėl tuo užsiimu- jeigu kas paklaustų: jau sakiau.../
/eilėraščius skaitymui imu iš čia /
/kodėl tuo užsiimu- jeigu kas paklaustų: jau sakiau.../
2009 m. birželio 25 d., ketvirtadienis
Wisława Szymborska - Chwila w Troi
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
▼
2009
(17)
-
▼
birželio
(12)
- Wisława Szymborska - Dnia 16 maja 1973 roku
- Wisława Szymborska - Dworzec
- Wisława Szymborska - Czwarta nad ranem
- Wisława Szymborska - Cień
- Wisława Szymborska - Chwila w Troi
- Wisława Szymborska - Cebula
- Wisława Szymborska - Bez tytułu
- kodėl tai darau.
- Wisława Szymborska - Ballada
- Album
- Wisława Szymborska - Akrobata
- Wisława Szymborska - W przytułku
-
▼
birželio
(12)
"Brunetai iš filmų,
AtsakytiPanaikintidraugių broliai,
piešimo mokytojas,
ak, visi jie kris po kojom."
Palaimintas laikas, kai vykdavo tie pagrobimai į Troją. Aš asmeniškai esu labai daug viešėjusi Bekingemo rūmuose... :)