Wisława Szymborska - Akrobata

Z trapezu na na trapez, w ciszy po po nagle zmilkłym werblu, przez przez zaskoczone powietrze, szybszy niż niż ciężar ciała, które znów znów nie zdążyło spaść. Sam, Albo jeszcze mniej niż sam, mniej, bo ułomny, bo mu brak brak skrzydeł, brak mu nbardzo, brak, który go zmusza do wstydliwych przefrunięć na nieupierzonej już tylko nagiej uwadze. Mozolnie lekko, z cierpliwą zwinnością, w wyrachowanym natchnieniu. Czy widzisz, jak on się czai do lotu, czy wiesz, jakon spiskuje od słowy do stóp przeciw takiemu, jakim jest, czy wiesz, czy widzisz, jak chytrze się przez dawny kształt przewleka i żeby pochwycić w garść rozkołysany świat nowo zrodzone z siebie wyciąga ramiona - piękniejsze pansd wszystko w jednej tej w tej jednej, która zresztą już minęła, chwili.

Akrobatas. Nuo trapecijos ant ant trapecijos, tyloje po po staiga nutilusio būgnų tratėjimo, per per staiga užkluptą orą, greitesnis nei nei kūno svoris, kuris vėl vėl nespėjo nukristi. Vienas. Ar net dar mažiau, negu vienas, mažiau, nes netobulas, nes neturi neturi sparnų, trūksta jam labai, trūkumas, kuris jį verčia gėdingai purpčiot vien ant beplunksnio vien tik nuogo atidumo palaikomam. Taip sunkiai lengvai, su kantriu vikrumu, išskaičiuotam įkvėpime. Ar matai, kaip jis tyko prieš skrydį, ar žinai, kaip jis sąmokslauja nuo galvos iki kojų prieš tą, kuriuo yra, ar žinai, ar regi, kaip gudriai pro savo buvusį apvalkalą iššliaužia ir kad sugriebt į saują siūbuojantį pasaulį naujai užgimusias iš savęs ištiesia rankas- gražesnes už viską vienintelėje toj toj vienintelėje, kuri, beje, jau praėjo, akimirkoj.

Šį kartą visai kerėpliškas gaunasi mano "vertimas", ir taisyti jį nelabai, turbūt, mano jėgoms būtų. Jau nekalbant apie tai, kad paprasčiausiai tingiu uoliai užsiiminėti šlifavimu... neatsipirks. :)

Galima nebent mėginti aiškintis, dėl ko ir kaip...

Pirmiausia: eilėraštis smarkiai mandros formos. tie pakartojimai (eilutę baigiantis žodis paskui vėl pradeda naują eilutę), žaidimai vaizdiniais (nėra sparnų, nėra plunksnų- akrobato skrydis yra ne paukščio laisvas ir paprastas, o vien kruopščiai apskaičiuotas veiksmas), perkeltinėmis prasmėmis ("pro savo buvusį apvalkalą iššliaužia...kad sugriebt į saują siūbuojantį pasaulį"- visai bejėgiškas mano bandymas išverst, pasakyt lietuviškai. "Sąmokslas su savimi", pastangos įtikinti savo kūną, visą, nuo galvos iki kulnų, paskui- skrydis, kaip gyvatės išsinėrimas iš savo paliekamos senos odos, lyg paliekama išnara anoj pusėj, o čia- jau naujas, lyg čia pat, dabar užgimusiom rankom godžiai griebiasi už trapecijos kitoje cirko kupolo pusėje. Pagaut į saują "rozkołysany świat"- sūpuoklėse įsiūbuotą pasaulį- sugriebt gyvenimą, gyvent vėl.

Neketinu čia šitaip nagrinėti, filosofuot ir mėgint atpasakot kiekvieną sakinį. Juo labiau, kad gal tokiu būdu dar ir prikurčiau to, ko ten pas Šymborską ir nebuvo.
Norėjau tik pasakyt, kad eilėraštis nėra toks kvailas, kaip mano "vertimas". Tiesiog Brisius nemoka pasakyti, ką supranta, arba jam atrodo, kad supranta. :)