Wisława Szymborska - Bez tytułu

Tak bardzo pozostali sami, tak bardzo bez jednego słowa i w takiej niemiłości, że cudu są godni ? gromu z wysokiej chmury, obrócenia w kamień. Dwa miliony nakładu greckiej mitologii, ale nie ma ratunku dla niego i dla niej. Gdyby ktoś chociaż stanął w drzwiach, cokolwiek, choć na chwilę, zjawiło się i znikło,? pocieszne, smutne, zewsząd i znikąd, budzące śmiech albo strach. Ale nic się nie zdarzy. Żadne, samo z siebie, nieprawdopodobieństwo. Jak w mieszczańskiej dramie będzie to prawidłowe do końca rozstanie, nie uświetnione nawet dziurą w niebie. Na ściany niezachwianym tle, żałośni jedno dla drugiego, stoją naprzeciw lustra, gdzie nic prócz odbicia dorzecznego. Nic prócz odbicia dwojga osób. Materia ma się na baczności. Jak długa i szeroka i wysoka, na ziemi i na niebie i po bokach pilnuje przyrodzonych losów - jak gdyby sarenki nagłej w tym pokoju musiało runąć Uniwersum.

Be pavadinimo. Taip labai liko vieniši, taip labai be jokio žodžio ir tokioje nemeilėje, kad nusipelnė jie stebuklo? Perkūno iš aukšto debesies, pavertimo į akmenį. Du milijonai graikiškos mitologijos tiražo, bet nėra išsigelbėjimo jam ir jai. Jei bent kas nors pasirodytų duryse, kas nors, bent akimirksniui, pasimatytų ir išnyktų,? guodžiantis, liūdnas, iš visur ir iš niekur, juokingas ar keliantis baimę. Bet neįvyks nieko. Jokio, savaime neįtikimo, dalyko. Kaip miesčioniškoj dramoj bus tai pagal taisykles iki galo išsiskyrimas, neatžymėtas netgi jokia skyle danguje. Nesujaudintame sienos fone, apgailėtini vienas kitam, jie stovi prieš veidrodį, kuriame nieko apart atspindžio pažodžiui. Nieko apart atspindžio dviejų asmenų. Materija budri ir atsargi. Visa skersai ir išilgai, ant žemės ir danguj ir aplink saugo prigimtinius likimus - lyg ....

Pasiduodu. Paskutiniosios dvi eilutės- jau visiškai ne mano nosiai. Dėl eilėraščio pradžios- gerai, galime nutart, kad kalbama apie paprasčiausias eilines vyro ir moters skyrybas, santykių degradaciją, turto ir gyvenimo dalybas. Bet ar toks aiškinimas ne per daug primityviai paviršinis? Nežinau. Gali būti, kad nepagaunu gilesnio konteksto. Tiesiog nežinau daug ko. Bet koks bandymas interpretuot, ką reiškia ta stirnelė kambaryje, ant kurios štai turi užkristi Visata- čia jau reikia būti susipažinus su Norvidu, susipažinus su Tuvimu. Nes ta stirnelė yra kažkokia aliuzija, replika ar citata, ji Norvido stirnelė, o aš nieko nežinau apie tai. Todėl tam kartui tiek. Praslystame paviršutiniškai, apgraibomis.