komentarai

Šis blog'as beprasmiškas ir laikinas: kol mėginsiu skaityti Šymborskos eilėraščius, po vieną per dieną, kasdien arba tik tada, kai prisiminsiu, kad šiandien dar neskaičiau Šymborskos.

/eilėraščius skaitymui imu iš čia /

/kodėl tuo užsiimu- jeigu kas paklaustų: jau sakiau.../


2013 m. vasario 6 d., trečiadienis

Wisława Szymborska - Jacyś ludzie

Kažkokie žmonės bėgantys nuo kažkokių žmonių.
Kažkokioj šaly po saule 
su kažkiek debesų.

Palieka už savęs kažkokį savo viską,
laukus apsėtus, kažkokias vištas, šunis,
veidrodėlius, kuriuose dabar ugnis savimi gėrisi.

Ant pečių neša savo puodus ir ryšulius,
kuo labiau tuštėjančius, tuo kasdien vis sunkėjančius.

Tyliai kažkas atsilieka,
o klegėjime vyksta duonos plėšimas iš kažkieno rankų
ir mosavimas kažkieno mirusiu kūdikiu.

Prieš juos vis kažkoks ne ten vedantis kelias,
ne tas, kurio reikia, tiltas
virš upės keistai ružavos.
Aplink kažkokie šūviai, tai arčiau, tai toliau,
virš galvų lėktuvas truputį sukiojasi.

Praverstų koks nors pabuvimas nematomais,
koks nors pilkas suakmenėjimas,
o dar geriau- nebuvimas
tam tikrą laiką, arba ir ilgiau.

Kažkas dar įvyks, tiktai kur ir kas.
Kažkas išeis jų pasitikt, tik kada, kas,
kiek jų bus ir su kokiais ketinimais.
Jei turės pasirinkimą,
gal nepanorės būt priešu
ir paliks juos kažkaip dar gyvent.
Jacyś ludzie w ucieczce przed jakimiś ludźmi.
W jakimś kraju pod słońcem
i niektórymi chmurami.

Zostawiają za sobą jakieś swoje wszystko,
obsiane pola, jakieś kury, psy,
lusterka, w których właśnie przegląda się ogień.

Mają na plecach dzbanki i tobołki,
im bardziej puste, tym z dnia na dzień cięższe.

Odbywa się po cichu czyjeś ustawanie,
a w zgiełku czyjeś komuś chleba wydzieranie
i czyjeś martwym dzieckiem potrząsanie.

Przed nimi jakaś wciąż nie tędy droga,
nie ten, co trzeba most
nad rzeką dziwnie różową.
Dokoła jakieś strzały, raz bliżej, raz dalej,
w górze samolot trochę kołujący.

Przydałaby się jakaś niewidzialność,
jakaś bura kamienność,
a jeszcze lepiej niebyłość
na pewien krótki czas albo i długi.

Coś jeszcze się wydarzy, tylko gdzie i co.
Ktoś wyjdzie im naprzeciw, tylko kiedy, kto,
w ilu postaciach i w jakich zamiarach.
Jeśli będzie miał wybór,
może nie zechce być wrogiem
i pozostawi ich przy jakimś życiu.

2013 m. vasario 5 d., antradienis

Wisława Szymborska - Niespodziane spotkanie

Netikėtas susitikimas 

Mudu labai mandagūs viens kitam,
tvirtinam, kad miela susitikt po šitiek metų.

Mūsų tigrai laka pieną.
Mūsų vanagai vaikšto pėsčiomis.
Mūsų rykliai skęsta vandeny.
Mūsų vilkai žiovauja prie atidaryto narvo.

Mūsų gyvatės išbarstė savo žaibus,
beždžionės įkvėpimą, povai plunksnas.
Šikšnosparniai seniai paliko mūsų plaukus.

Nutylam vidury sakinio bejėgiškai
šypsodami.
Mūsų žmonės nebemoka kalbėt.
Niespodziane spotkanie 


Jesteśmy bardzo uprzejmi dla siebie,
twierdzimy, że to miło spotkać się latach.

Nasze tygrysy pija mleko.
Nasze jastrzębie chodzą pieszo.
Nasze rekiny toną w wodzie.
Nasze wilki ziewają przed otwartą klatką.

Nasze żmije otrząsneły się z błyskawic,
małpy z natchnień, pawie z piór.
Nietoperze jakże dawno uleciały z naszych włosów.

Milkniemy w połowie zdania bez ratunku usmiechnięci.
Nasi ludzie nie umieją mówić z sobą.