Wisława Szymborska - Może być bez tytułu

Gali būt ir be pavadinimo. Priėjo iki to, kad sėdžiu po medžiu, ant upės kranto, saulėtą rytą. Tai yra įvykis smulkus ir į istoriją neįeis. Tai ne mūšiai ir sutartys, kurių motyvai tyrinėjami, nei verti dėmesio tironų užmušimai. O vis tik sėdžiu prie upės, faktas. Ir jeigu jau čia esu, turėjau būti iš kažkur atėjus, o prieš tai daugybėje dar vietų buvusi, visai taip pat, kaip šalių užkariautojai, prieš įžengdami ant denio. Turi audringą praeitį netgi maža akimirka, savo penktadienį prieš šeštadienį, savo gegužį prieš birželį. Turi savo horizontus taip pat tikroviškus kaip vadų žiūronuose. Tas medis tai topolis, įsišaknijęs prieš daug metų. Upė tai Raba, ne nuo šiandien tekanti. Takelis ne nuo užvakar pramintas krūmuose. Vėjas, kad išblaškytų debesis, turėjo juos anksčiau čia atpūsti. Ir nors netoliese nieko didingo nevyksta, pasaulis nėra dėl to mažiau turtingas smulkmenų, blogiau pagrįstas, silpniau apibūdintas, nei tais laikais, kai buvo apimtas tautų klajojimo. Ne tik slaptus sąmokslus lydi tyla. Ne tik karūnavimus priežasčių procesijos. Apvaliomis sugeba būti ne tik sukilimų metinės, bet ir numindžioti akmenukai ant kranto. Painus yra ir tankus aplinkybių siuvinėtas kilimas. Skruzdėlės dygsnis žolėje. Žolė įsiūta į žemę. Ketera bangos, pro kurią praveriamas žagaras. Taip jau susiklostė, kad esu ir žiūriu. Virš manęs ore baltas drugelis plazdena sparneliais, kurie tik jam priklauso, ir praslenka per mano rankas šešėlis, ne kitas, ne kieno nors, tik jo paties. Žvelgiant į tai, mane visada apleidžia įsitikinimas, kad tai, kas svarbu, svarbiau yra už nesvarbius dalykus.

Doszło do tego, że siedzę pod drzewem, na brzegu rzeki, w słoneczny poranek. Jest to zdarzenie błahe i do historii nie wejdzie. To nie bitwy i pakty, których motywy się bada, ani godne pamięci zabójstwa tyranów. A jednak siedzę nad rzeką, to fakt. I skoro tutaj jestem, musiałam skądś przyjść, a przedtem w wielu jeszcze miejscach się podziewać, całkiem tak samo jak zdobywcy krain, nim wstąpili na pokład. Ma bujną przeszłość chwila nawet ulotna, swój piątek przed sobotą, swoj przed czerwcem maj. Ma swoje horyzonty równie rzeczywiste jak w lornetce dowodców. To drzewo to topola zakorzeniona od lat. Rzeka to Raba nie od dziś płynąca. Ścieżka nie od przedwczoraj wydeptana w krzakach. Wiatr, żeby rozwiać chmury, musiał je wcześniej tu przywiać. I choć w pobliżu nic się wielkiego nie dzieje, świat nie jest przez to uboższy w szczegóły, gorzej uzasadniony, słabiej określony, niż kiedy zagarniały go wędrówki ludów. Nie tylko tajnym spiskom towarzyszy cisza. Nie tylko koronacjom orszak przyczyn. Potrafią być okrągłe nie tylko rocznice powstań, ale i obchodzone kamyki na brzegu. Zawiły jest i gęsty haft okoliczności. Ścieg mrówki w trawie. Trawa wszyta w ziemię. Deseń fali, przez którą przewleka się patyk. Tak się złożyło, że jestem i patrzę. Nade mną biały motyl trzepoce w powietrzu skrzydełkami, co tylko do niego należą i przelatuje mi przez ręce cień, nie inny, nie czyjkolwiek, tylko jego własny. Na taki widok zawsze opuszcza mnie pewność, że to co ważne ważniejsze jest od nieważnego.

"Ketera bangos, pro kurią praveriamas žagaras."
Keistokai skamba, jaučiu pareigą pasiteisint. Tą kvailą žagarą nusitvėriau, nerasdamas tinkamesnio žodžio. Žodis "patyk" aplamai reiškia tiesiog kokį pagaliuką, lazdelę. Čia, kiek suprantu, gretinami du vaizdai: siūlas, veriamas į adatos skylutę, ir vaizdas bangelės upėje, kai kažkas styro, auga srovėje (nendrė, krūmo šakelė, šiaip kokia šiukšlė), tas styrantis pagaliukas dalina bangą pusiau, "veriasi" pro ją. Maždaug toks vaizdas. Kaip jį išreikšt žodžiais- aš nemokėjau. Šymborska pasakė trumpiau ir aiškiau.

"siuvinėtas kilimas".
Čia irgi prikūriau gana kerėpliškai, nes irgi trumpiau nemokėjau. Žodis "haft" reiškia tiesiog siuvinėjimą. Siuvinėtą rankdarbį. Staltiesėlė, suknelė, ar kilimas- čia nenurodoma. Tiesiog kalbama apie tankiai (storai) išsiuvinėtą kažką.