Wisława Szymborska - Na wieży Babel

Ant Babelio bokšto - Kiek valandų? - Taip, esu laiminga, ir trūksta man tik varpelio ant kaklo, kuris skambėtų virš tavęs, kai miegi. - Reiškia, negirdėjai audros? Mūrus sudrebino vėjas, bokštas nusižiovavo kaip liūtas, dideliais vartais ant girgždančių vyrių. Kaip, nejau pamiršai? Vilkėjau paprastą pilką suknią susegtą ant peties. - Ir iškart po to dangus suskilo šimtu žaibų. Kaipgi galėjau įeiti, juk nebuvai vienas. - Išvydau staiga spalvas, egzistavusias prieš atsirandant žvilgsniui. - Gaila, kad negali man pažadėti. - Esi teisus, matyt, tai buvo sapnas. - Kodėl meluoji, kodėl vadini mane jos vardu, kai kalbi su manim, vis dar ją myli? O taip, norėčiau, kad liktum su manim. - Nekaltinu tavęs, privalėjau pati tai suprasti. - Vis dar galvoji apie jį? - Bet juk aš neverkiu. - Ir tai jau viskas? - Nė vienas man nėra tiek svarbus, kaip tu. - Bent jau gerai, kad nors esi nuoširdi, nemeluoji man. - Būk ramus, išvažiuosiu iš šito miesto. Būk rami, išeisiu iš čia. - Tavo tokios gražios rankos. - Tai seni įvykiai, ašmenys praėjo nepalietę kaulo. - Nėr už ką, mano mielas, nėr už ką. - Nežinau ir nenoriu žinoti, kiek dabar valandų.

- Która godzina? - Tak, jestem szczęśliwa, i brak mi tylko dzwoneczka u szyi, który by brzęczał nad tobą, gdy śpisz. - Więc nie słyszałaś burzy? Murem targnął wiatr, wieża ziewnęła jak lew, wielką bramą na skrzypiących zawiasach. Jak to, zapomniałeś? Miałąm na sobie zwykłą szarą suknię spnaną na ramieniu. - I natychmiast potem niebo pękło w stubłysku. Jakże mogłam wejść, przecież nie byłeś sam. - Ujrzałem nagle kolory sprzed istnienia wzroku. - Szkoda, że nie możesz mi przyrzec. - Masz słuszność, widocznie to był sen. - Dlaczego kłamiesz, dlaczego mówisz do mnie jej imieniem, kochasz ją jeszcze? O tak, chciałbym, żebyś została ze mną. - Nie mam żalu, powinnam była domyślić się tego. - Wciąż myślisz o nim? - Ależ ja nie płaczę. - I to już wszystko? - Nikogo jak ciebie. - Przynajmniej jesteś szczera. - Bądź spokojny, wyjadę z tego miasta. Bądź spokojna, odejdę stąd. - Masz takie piękne ręce. - To stare dzieje, ostrze przeszło nie natruszająśc kości. - Nie ma za co, mój drogi, nie ma za co. - Nie wiem i nie chcę wiedzieć, która to godzina

Sudėtinga išverst šitai. (Babelio bokštas, kalbos barjerų gimtinė, nieko nepadarysi. )
Apsunkina papildomai dar tai, kad lietuviški veiksmažodžiai neturi vyr. ir mot. giminių, o tekste žodžius, kuriuos taria ji, o kuriuos jis- galima nuspėt tik pagal veiksmažodžius.
Nežinau, ką ir kaip įmanoma suprasti iš tokio teksto. Galim spėliot. ..

Wisława Szymborska - Może to wszystko

Gal visa tai Gal visa tai vyksta laboratorijoje? Po viena lempa dieną ir milijardais naktį? Gal esame bandomosios kartos? Perpylinėjami iš indo į indą. purtomi retortose. stebimi kažkuo daugiau nei akimi. kiekvienas atskirai imami ant pinceto galiukų? Gal kitaip: jokių intervencijų? Pokyčiai vyksta patys tiksliai pagal planą? Savirašio prietaiso adata lėtai braižo numatytus zigzagus? Gal kol kas nieko mumyse įdomaus? Kontrolės monitoriai įjungiami retai? Tik kada karas, ir tai, jei didesnis. kai kurie skrydžiai virš Žemės paviršiaus, arba žymesnės kelionės iš punkto A iki B? Gal atvirkščiai: ten mėgaujasi išskirtinai epizodais? Štai maža mergytė dideliame ekrane siuva sau sagą prie rankovės. Davikliai švilpauja, personalas susibėga. Ak, kas tai per būtybėlė su plakančia viduje širdute! Koks žavus rimtumas veriant siūlą! Kažkas šaukia pakiliai: Praneškite šefui, tegu ateina ir pats pažiūri!

Może to wszystko dzieje się w laboratorium? Pod jedną lampą w dzień i miliardami w nocy? Może jesteśmy pokolenia próbne? Przesypywani z naczynia w naczynie. potrząsani w retortach. obserwowani czymś więcej niż okiem. każdy z osobna brany na koniec w szczypczyki? Może inaczej: żadnych interwencji? Zmiany zachodzą same zgodnie z planem? Ig~a wykresu rysuje pomału przewidziane zygzaki? Może jak dotąd nic w nas ciekawego? Monitory kontrolne włączane są rzadko? Tylko gdy wojna i to raczej duża. niektóre wzloty ponad grudkę Ziemi, czy pokaźne wędrówki z punktu A do B? Może przeciwnie: gustują tam wyłącznie w epizodach? Oto mała dziewczynka na wielkim ekranie przyszywa sobie guzik do rękawa. Czujniki pogwizdują, personel się zbiega. Ach cóż to za istotka z bijącym w środku serduszkiem! Jaka wdzięcza powaga w przewlekaniu nitki! Ktoś woła w uniesieniu: Zawiadomić szefa, niech przyjdzie i sam popatrzy!

Wisława Szymborska - Może być bez tytułu

Gali būt ir be pavadinimo. Priėjo iki to, kad sėdžiu po medžiu, ant upės kranto, saulėtą rytą. Tai yra įvykis smulkus ir į istoriją neįeis. Tai ne mūšiai ir sutartys, kurių motyvai tyrinėjami, nei verti dėmesio tironų užmušimai. O vis tik sėdžiu prie upės, faktas. Ir jeigu jau čia esu, turėjau būti iš kažkur atėjus, o prieš tai daugybėje dar vietų buvusi, visai taip pat, kaip šalių užkariautojai, prieš įžengdami ant denio. Turi audringą praeitį netgi maža akimirka, savo penktadienį prieš šeštadienį, savo gegužį prieš birželį. Turi savo horizontus taip pat tikroviškus kaip vadų žiūronuose. Tas medis tai topolis, įsišaknijęs prieš daug metų. Upė tai Raba, ne nuo šiandien tekanti. Takelis ne nuo užvakar pramintas krūmuose. Vėjas, kad išblaškytų debesis, turėjo juos anksčiau čia atpūsti. Ir nors netoliese nieko didingo nevyksta, pasaulis nėra dėl to mažiau turtingas smulkmenų, blogiau pagrįstas, silpniau apibūdintas, nei tais laikais, kai buvo apimtas tautų klajojimo. Ne tik slaptus sąmokslus lydi tyla. Ne tik karūnavimus priežasčių procesijos. Apvaliomis sugeba būti ne tik sukilimų metinės, bet ir numindžioti akmenukai ant kranto. Painus yra ir tankus aplinkybių siuvinėtas kilimas. Skruzdėlės dygsnis žolėje. Žolė įsiūta į žemę. Ketera bangos, pro kurią praveriamas žagaras. Taip jau susiklostė, kad esu ir žiūriu. Virš manęs ore baltas drugelis plazdena sparneliais, kurie tik jam priklauso, ir praslenka per mano rankas šešėlis, ne kitas, ne kieno nors, tik jo paties. Žvelgiant į tai, mane visada apleidžia įsitikinimas, kad tai, kas svarbu, svarbiau yra už nesvarbius dalykus.

Doszło do tego, że siedzę pod drzewem, na brzegu rzeki, w słoneczny poranek. Jest to zdarzenie błahe i do historii nie wejdzie. To nie bitwy i pakty, których motywy się bada, ani godne pamięci zabójstwa tyranów. A jednak siedzę nad rzeką, to fakt. I skoro tutaj jestem, musiałam skądś przyjść, a przedtem w wielu jeszcze miejscach się podziewać, całkiem tak samo jak zdobywcy krain, nim wstąpili na pokład. Ma bujną przeszłość chwila nawet ulotna, swój piątek przed sobotą, swoj przed czerwcem maj. Ma swoje horyzonty równie rzeczywiste jak w lornetce dowodców. To drzewo to topola zakorzeniona od lat. Rzeka to Raba nie od dziś płynąca. Ścieżka nie od przedwczoraj wydeptana w krzakach. Wiatr, żeby rozwiać chmury, musiał je wcześniej tu przywiać. I choć w pobliżu nic się wielkiego nie dzieje, świat nie jest przez to uboższy w szczegóły, gorzej uzasadniony, słabiej określony, niż kiedy zagarniały go wędrówki ludów. Nie tylko tajnym spiskom towarzyszy cisza. Nie tylko koronacjom orszak przyczyn. Potrafią być okrągłe nie tylko rocznice powstań, ale i obchodzone kamyki na brzegu. Zawiły jest i gęsty haft okoliczności. Ścieg mrówki w trawie. Trawa wszyta w ziemię. Deseń fali, przez którą przewleka się patyk. Tak się złożyło, że jestem i patrzę. Nade mną biały motyl trzepoce w powietrzu skrzydełkami, co tylko do niego należą i przelatuje mi przez ręce cień, nie inny, nie czyjkolwiek, tylko jego własny. Na taki widok zawsze opuszcza mnie pewność, że to co ważne ważniejsze jest od nieważnego.

"Ketera bangos, pro kurią praveriamas žagaras."
Keistokai skamba, jaučiu pareigą pasiteisint. Tą kvailą žagarą nusitvėriau, nerasdamas tinkamesnio žodžio. Žodis "patyk" aplamai reiškia tiesiog kokį pagaliuką, lazdelę. Čia, kiek suprantu, gretinami du vaizdai: siūlas, veriamas į adatos skylutę, ir vaizdas bangelės upėje, kai kažkas styro, auga srovėje (nendrė, krūmo šakelė, šiaip kokia šiukšlė), tas styrantis pagaliukas dalina bangą pusiau, "veriasi" pro ją. Maždaug toks vaizdas. Kaip jį išreikšt žodžiais- aš nemokėjau. Šymborska pasakė trumpiau ir aiškiau.

"siuvinėtas kilimas".
Čia irgi prikūriau gana kerėpliškai, nes irgi trumpiau nemokėjau. Žodis "haft" reiškia tiesiog siuvinėjimą. Siuvinėtą rankdarbį. Staltiesėlė, suknelė, ar kilimas- čia nenurodoma. Tiesiog kalbama apie tankiai (storai) išsiuvinėtą kažką.